Atvirumo minutė.
2010-01-05 parašė Justytė*- Ar tu galvodavai apie mane, kai būdavai su Juo?
- Sakyti tiesą?
- Taip.
- Kai būdavau su Tavimi aš net pamiršdavau Jo vardą…
- Ar tu galvodavai apie mane, kai būdavai su Juo?
- Sakyti tiesą?
- Taip.
- Kai būdavau su Tavimi aš net pamiršdavau Jo vardą…
Man nesvarbu viskas, viskas.
Man nesvarbu lyja ar šviečia saulė.
Šalta ar karšta.
Gera ar bloga.
Man nesvarbu, juoktis ar verkti.
Likti ar išeiti.
Ieškoti ar prarasti.
Gyventi ar būti.
Liesti ar jausti.
Mylėti ar nekęsti.
Man nesvarbu. Jei tavęs nėra šalia…
Šiandien man niekas nesvarbu. Ir nesvarbu, kad tave pamačius mano kraujas pradeda greičiau tekėti, mano venomis pulsuoja tavo kvėpavimas. Bet tik tą sekundės dalelę man skauda mažą gabalėlį sielos. Tik rytoj viskas bus kitaip, mane paliks skausmas. Nes man iš tikrųjų nesvarbu, ieškoti ar prarasti. Net kaip ir tavęs nėra šalia.
Kai matau jūrą, aš žinau, kodėl ji buvo sugalvota.
Tau, man, mums ir niekam daugiau.
Kai žiūriu į tolius, aš suprantu, kodėl egzistuoja horizontai.
Nes mūsų meilė juk turi nusisukti, kaip nusisuka saulė.

Tik niekaip nesuprantu
Kas sugalvojo atsisveikinimą, meile?
Kas sugalvojo begalinį skausmą sieloje, kurio nenusipelniau.
Kuris priverčia kentėti.
Kas išmanė nerūpestingumą ir atsiprašymus?
Tiek kartų norėjau paklausti tavęs to, meile.

Ir kai esu be tavęs, aš suprantu, kad viskas turi pabaigą.
Ir kodėl buvo sukurtas melas. Man, tau, mums, niekam daugiau.
Tam, kad mūsų meilė tęstusį truputį ilgiau.
O paskui išeitų, palikdama dar didesnį skausmą, kurio aš nenusipelniau…
Kas sugalvojo atsisveikinimą, meile?..
Esu per kvaila tave suprasti, bet pakankamai naivi, kad tavimi tikėčiau.
Ir tai turbūt yra didžiausia mano klaida… Bet iš klaidų juk mokomės.
Aš buvau ta, kuri tave beprotiškai mylėjo, bet ką dabar aš darysiu? Tu mane palikai, palikai tango sukūryje. Mano siela išėjo. Mano širdis mane paliko. Net mano šėšėlis dingo. Viskas pabėgo nuo manęs. Ir aš daugiau neturiu valios gyventi, nes aš nebegaliu tavęs įtikinti savęs nepardavinėti.
Ne, ne, ne. Manęs nepaliko liūdesys, nervingumas, pyktis, pagiežingumas. Bet nepaliko ir stiprybė. Ji suplėšė ilgesį, o likęs džiaugsmas užgožė liūdesį. Tačiau, daugybė dalykų vis dar mane išveda iš kantrybės. Bent jau kol kas.
Ilgai negalvodama priėjau išvadą, kad mūsų meilė - tai toks kvailas žaidimas, kurį mes žaidžiame pagauti azarto, ir niekaip negalime sustoti.
Tu čia esi. Visose dalyse. Visuose dalykuose.
Visuose kvapuose, visuose skoniuose.
Tu čia esi, vėjo skanduotėse.
Tu perkūno bildesyje, viską ardančiame lietuje.
Tu toje trapioje gėlėje,
Ugnikalnio sodrume.
Esi toje nenuraminamoje jūroje.
Bangoje, kuri kaskart vis sudūžta.
Kiekviename smėlio grūdelyje. Išminties pavėsyje,
kuris man padeda ilsėtis nuo meilės.
Viskas kas yra visada bus tavimi.
Nors aš ir priešinuosi,
Upės srovė mane neša pas tave.
Ir pavasaryje esi tu ir tavo šypsena,
Akys, susiduriančios su tavim nusivilime
Ir praėjus tiek daug laiko tebėra laukiančios tavęs.
Nes tu esi visur, tik ne arti. Niekada nebuvai. Nebuvai šalia manęs. Man taip to reikėjo.
Rodos, tu priklausai visiems, bet ne man. Tu esi visur, bet aš tavęs nejaučiu. Ir niekada nejausiu, nes tu per daug tolimas. Nepasiekiamas. Nepažįstamas.
Atėjusi žiema ir sniegas sugriaus viską su tavo tylėjimu…
Music: JB - Please Be Mine.mp3
Bet tai yra įprasta žmonėms
Kai viskas eina velniop
Kiekvieną žingsnį reikia apgalvoti,
Bet aš matau tavo delsimo pėdsakus..
Ir man kartais taip viskas nusibosta
Tikrai nenoriu aukotis
Nes tu ir pats nežinai ką tai reiškia
Todėl mūsų širdys plaka skirtingu ritmu.
Dar viena diena prasideda iš naujo
Mes vis dar tokioje pačioje nežinioje
Dar vienas mano žingsnis basomis į priekį
Ir atsigręžusi matau tave tolumoje
Geriau tave paleisiu, mums vis tiek nepakeliui
Todėl ir mūsų širdys jau seniai atsiskyrė į skirtingus pasaulius
Ir šį kartą aš esu kaip „Aš“
Jau nebėra žodžio „Mes“…
Music: Akcent & Edward Maya - That’s my name (LSD Extended CLUB).mp3
O jei viską apibendrinčiau, tavo meilė būtų tik iliuzija
Ir susikurti idealai pamažu pradeda nykti.
Nagi, būk sąžiningas ir prisipažink,
Kad tavo pažadai - tai daugybė tuščių žodžių.
Ir tu turėtum kaltinti tik save
Aš net nematau savo ateities su tavimi.
Tai jau darosi komplikuota,
Man nusibodo tavęs laukti.
Nes aš žinau, kad rytoj tu nepasikeisi
Kaip to nepadarei ir vakar.
Tu esi toks nuspėjamas ir net kai sakai,
Kad elsiesi kitaip.
Aš žinau, kad tos meilės nebuvo ir nėra.
Viskas visada pasisuka tuo pačiu, pabodusiu keliu.
Aš žinau, kad ir vėl žadėsi
Tą, ko išpildyti negalėsi.
O aš tikėjau tavo gražiomis sapalionėmis,
Bet dabar jos jau neatrodo tokios mielos.
Žinok, palieku tave dėl tavo gerovės,
Nes aš suprantu, kad tu niekada to nepadarytum…
Music: Jls - Beat Again.mp3